palaidyti

palaidyti
paláidyti tr. 1. Šts uždarytus ar pririštus gyvulius paleisti: Gyvolius tyčioms paláidė, ir suejo visi į rugius Ggr. Nubėgusi karves paláidyk nu sietų Skdv. 2. refl. paleisti vienas kitą pasivaduojant: Šiandien mėžiami tvartai, tad pietų turit pasiláidyti (parginti negalima) Gs. 3. Vj kiek pamėtyti, pasvaidyti: Einam akmenaičių paláidyti – katras toliau Bt. Radom medžių paláidytų aple gandralizdį – jau kas nors išbudelioti norėjęs Šts. | refl.: Pareidami iš mokyklos pry upalio da akmenimis pasiláidė Šll. 4. Šts mėtymu kiek pavaryti: Palauk, aš šunis palaidysu numo Šauk. 5. refl. Plng čiuožti, važinėtis su rogutėmis nuo kalno: Andriukas lėkė nuo kalno su rogutėms pasiláidyti Skr. 6. atlaisvinti, atrišti: Ėmė rinktis piemenų minių minios, žandus rakinėdami, diržus ant pilvo palaidydami Vaižg. 7. atkasinėti (vagas) vandeniui nuleisti: Reik paláidyti vagas, lig rugiai nesužėlė Slnt. Rugių vagas reik paláidyti dabar priš lytus Slnt. 8. Ut, Pns, Dv, Prng pamelžti: Mergele uogele, paláidai (palaidyk) mane – i pati pavalgysi, i man bus lengviau (ps.) Ad. Tik paláidytas pienas Drsk. ^ Stovi kap paláidytas Rod. | refl. tr.: Arklys – ne karvė, nepasláidysi Trgn. Pasiláidžiau pieno, atsigėriau – ir gerai Ds.
◊ gérklę paláidyti kiek parėkauti, pašūkauti: Pasitampę, pasigalynėję ir gerkles palaidę, jie (vaikai) suvirsdavo į savo butą rš.
\ laidyti; antlaidyti; aplaidyti; atlaidyti; įlaidyti; išlaidyti; nulaidyti; palaidyti; parlaidyti; perlaidyti; pralaidyti; prilaidyti; sulaidyti; užlaidyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • palaidyti — paláidyti vksm. Paláidyk kárves …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • antlaidyti — (ž.) tr. užmėtyti, uždėlioti: Klėtė[je] ant viršaus kame ne kame lenta antlaidyta Štk. laidyti; antlaidyti; aplaidyti; atlaidyti; įlaidyti; išlaidyti; nulaidyti; palaidyti; parlaidyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aplaidyti — tr. 1. vieną po kito išleisti iš kur: Vos tik gyvulius aplaidžiau iš tvarto, žiūrau – klėtys dega! Alk. 2. apmėtyti, apsvaidyti: Nedorėliai akmenimis senelį aplaidę rš. 3. refl. apsikabinėti kuo: Kryžiais, medaliais apsilaidę parejo lenkai į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atlaidyti — tr. 1. atlaisvinti, atpalaiduoti: Atkelk vario vartužėlius, atlaidyki grandinėlius DvD166. 2. atkasinėti: Vagas [rudenį] laidau, atlaidau vandeniuo nubėgti Šts. Aš vagosu rugius, o tu iš paskos atlaidyk vagas Slnt. 3. atitraukti, atkišti:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išlaidyti — tr. 1. sudaryti sąlygas kam nors išeiti; vieną po kito išleisti iš kur: Dickienė turi viena viską apžiūrėti: šeimyną prikilnoti, piemenis išlaidyti Ašb. Mama, išlaidyk muni par duris, nešiu į aną galą stalą Dr. Suspėjo išlaidyti gyvulius [iš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • laidyti — laidyti, o ( ija), ė ( ijo) iter. leisti. 1. tr. dažnai leisti kam kur įeiti ar išeiti, vykti: Laidyti laukan (išleidinėti pro duris į lauką) Šts. Petras laido gyvolius girdyti Kv. Piemens laido bandą į javus Žem. | Kur yr drigantas laidomas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • makaras — 2 mãkaras scom. (3b) 1. nerimtas žmogus, makalis, pliuškis: Ot koks mãkaras tas mūso Jonis! Dr. Žinai, koks jis mãkaras ant kalbos Šd. Būtų nieko sau mergelė, bet tikrai mãkaras Sml. Mãkaras toki, atejo liežuvio palaidyti Krš. 2. kas nuolat… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nulaidyti — tr. 1. Lkv mėtant, laidant ką, padaryti netinkamą: Vaikų nulaidytos duonos aš jau neėsu Šts. Tą apsiaustą ans nenudėvės, ale laidytinai nulaidys Lkv. | refl.: Nusilaidė drabužis, reik naujį siūdinties Šts. 2. mėtant kuo, nugainioti: Iš daržo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • palaidinėti — 1 palaidinėti; M iter. dem. palaidyti. 1. leisti išeiti, išvykti: Visus gyvulius palaidinėjo (iš visų kūčių) ir išėjo J.Jabl. Kurie pyliavas atpylė, tus palaidinėjo Šts. 2. refl. Sut leisti sau ką nors, duoti valią. 3. pasklaidyti: Palaidinėk į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • palaidynė — 1 palaidynė sf. (1), palaidinė (1), pãlaidinė (1), palaidỹnė (2) 1. virvelė (ar praskelta lazda) akmenims laidyti, laidyklė, mėtyklė, svaidyklė: Iš palaidinės daug toliau numesi akmenį, negu su ranka Šl. Toliausiai akmenį numeti iš palaidinės… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”